Raštuotosios skėtės (Libellulidae) yra žirgelių (Odonata) būrio, skirtingasparnių žirgelių (Anisoptera) šeima. Tai yra didžiausia skirtingasparnių žirgelių (Anisoptera) pobūrio šeima pasaulyje, kuriai priklauso daugiau nei 1000 rūšių. 

     Vidutinio dydžio ir stambūs vabzdžiai. Didžiulės sudėtinės akys užima beveik visą galvą ir susiliečia viršugalvyje. Tai pagrindinis šios šeimos bruožas, skiriantis juos nuo kitų žirgelių. Antenos labai trumpos, šeriškos, mažai pastebimos. Jomis žirgeliai orientuojasi pagal vėjo kryptį ir greitį. Burnos aparatas graužiamasis, su stipriais dantytais žandikauliais (mandibulėmis), pritaikytais sugauti ir susmulkinti grobį skrydžio metu. Užpakalinių sparnų pagrindas yra žymiai platesnis už priekinių. Tai skiriamasis visų tikrųjų žirgelių (Anisoptera) bruožas. Sparnų gyslos sudaro unikalų raštą. Šios šeimos atstovai dažnai turi tamsias dėmes prie sparnų pagrindo arba pterostigmos. Nors žirgeliai turi 6 kojas, jos nukreiptos į priekį ir išsidėsčiusios arti burnos. Jos skirtos ne vaikščiojimui, o grobiui sugriebti (suformuoja tarsi „grobio krepšelį“) ir tvirtai įsikibti į augalus. Pilvelis yra santykinai trumpesnis ir plokštesnis nei kitų žirgelių šeimų. Jis sudarytas iš 10 segmentų. Antrame pilvelio segmente patinėliai turi antrinius lytinius organus, kuriais perneša spermą prieš kopuliaciją. Pilvelio gale yra viršutiniai ir apatiniai cerkai, skirti patelės sugriebimui už galvos poravimosi metu. Šios šeimos patelės neturi išsivysčiusios kiaušdėties. Kiaušinėlių dėjimo aparatas yra supaprastintas, todėl jos negali pradurti augalų audinių – kiaušinėlius tiesiog išbarsto į vandenį. 

     Raštuotųjų skėčių šeimos atstovai dažniausiai renkasi stovintį arba labai lėtai tekantį vandenį. Tai ežerai, kūdros, tvenkiniai, pelkės, senvagės ir lėti upeliai, gausiai priaugę vandens augalijos. Šiems žirgeliams būtini vandens augalai (nendrės, meldai, plūduriuojantys lapai). Lervos juose slepiasi ir medžioja, o suaugėliai naudoja kaip tūpimo vietas bei platformą išlipimui iš vandens prieš ritimąsi. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, Sympetrum ar Libellula depressa) geba kolonizuoti laikinąsias balas ar naujai iškastus griovius, nes jų lervos vystosi itin greitai, kol vanduo neišgaravo. Kitos rūšys, pavyzdžiui, mažosios skėtės (Leucorrhinia), teikia pirmenybę rūgštiems durpynų ežerėliams. Patinėliai saugo savo teritorijas. Jie pasirenka stebėjimo postą (nendrę, šaką) ir agresyviai gina savo pakrantės teritoriją nuo konkurentų, periodiškai pakildami patikrinti aplinkos. Patelės, priešingai, dažnai nuskrenda toli nuo vandens – į pievas, miško proskynas ar net miestus, ir prie vandens grįžta tik poruotis. Tai ⁠nepilnos metamorfozės vabzdžiai. Didžiąją gyvenimo dalį (nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų) jie praleidžia vandenyje kaip lervos. Suaugėlio stadija trunka vos kelias savaites ar mėnesius. Kadangi patelės neturi kiaušdėties, jos kiaušinėlius deda tiesiai į vandenį arba ant vandens augalų, pilvelio galu ritmiškai liesdamos vandens paviršių. Patinėliai poravimosi metu ir po jo dažnai skraido šalia (saugo patelę), kad kiti patinai nesutrukdytų kiaušinėlių dėjimo. Tiek suaugėliai, tiek nimfos yra plėšrūnai. Suaugę žirgeliai ore gaudo uodus, muses ir smulkius drugelius, o vandenyje gyvenančios lervos tyko uodų lervų, vėžiagyvių ir net mažų žuvyčių ar buožgalvių. 

     Šios šeimos atstovų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jie puikiai prisitaikę gyventi tiek tropikuose, tiek vidutinių platumų ar net subarktiniuose regionuose.