Skėtė Trithemis arteriosa yra žirgelių (Odonata) būrio, raštuotojų skėčių (Libellulidae) šeimos vabzdys. Tai viena iš labiausiai paplitusių ir gausiausių laumžirgių rūšių visoje Afrikoje. 

     Kūno ilgis: 32–38 mm, sparnų plotis iki 60 mm. Užpakalinio sparno ilgis 23–30 mm. Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu. Suaugusių patinų akys yra ryškiai raudonos, o jų apatinis kraštas – pilkšvas. Patelių akys – rusvai geltonos. Patinų kakta yra tamsiai raudona, o jos viršutinė dalis turi metalinį purpurinį (violetinį) blizgesį. Patelių kaktos sritis išlieka geltonai ruda. Burnos viršutinė lūpa (labrum) raudona su maža juoda vijos žyme viduryje, apatinė lūpa (labium) – geltona su tamsiai ruda juosta centre. Patinų krūtinė raudona, jos šonuose matomos neryškios juodos juostelės. Patinui bręstant, viršutinė krūtinės dalis pasidengia melsvai violetine apnaša, sukuriančia išskirtinį purpurinį atspalvį. Patelių krūtinė blyškiai geltonai ruda arba smėlio spalvos, su ryškesnėmis juodomis ir gelsvomis šoninėmis juostomis. Patinų sparnų gyslos yra skaisčiai raudonos (pagrindinis rūšies bruožas). Patelių gyslos labiau oranžinės arba gelsvos. Užpakalinių (ir mažesniu mastu priekinių) sparnų pamatas turi ryškią oranžinę arba gintarinę dėmę. Pterostigma yra tamsiai rudos spalvos, maždaug 2,3–2,4 mm ilgio. Pilvelis yra itin lieknas ir siaurėjantis link galo (lyginant su kitomis panašiomis Trithemis genties skėtėmis). Patinų spalva ryškiai raudona; patelių - geltona, ochros arba rusva. Ant pilvelio šonų (6, 7 ir 8 segmentuose) yra labai charakteringos juodos pleišto formos dėmės, kurios artėjant link galo didėja. Patys paskutiniai segmentai (9 ir 10) yra visiškai juodi. Šis juodas pilvelio galas padeda lengvai atskirti abi lytis nuo kitų panašių rūšių. Kojos tamsios (beveik juodos), padengtos smulkiais dygliais, padedančiais tvirtai sugriebti skraidančius vabzdžius. 

     Aptinkami tiek prie stovinčio, tiek prie lėtai tekančio vandens. Tai apima upelius, upeles, ežerus, pelkes, drėkinimo kanalus, dirbtinius tvenkinius ir oazes. Dėl itin greito lervų vystymosi ciklo, rūšis sėkmingai dauginasi išdžiūstančiose balose, lietaus klanuose ar efemeriniuose dykumų upeliuose. Patinai renkasi pakrantes su tankesne žoline augalija (pvz., nendrėmis, švendrais) arba kyšančiais akmenimis ir sausomis šakomis, kurias naudoja kaip stebėjimo postus. Vengia tankių, tamsių miškų ir pavėsingų pakrančių. Jiems būtina tiesioginė saulės šviesa kūno temperatūrai palaikyti. Šie laumžirgiai reguliuoja kūno temperatūrą keisdami tūpimo poziciją. Karštomis dienomis jie iškelia pilvelį vertikaliai į viršų, kad sumažintų saulės spindulių srautą į kūną. Vėsesniu laiku jie glaudžiasi prie įkaitusių akmenų ar dirbtinių paviršių, kad sugertų jų šilumą. Patinai užima stebėjimo postus maždaug 40–50 cm aukštyje virš vandens. Iš čia jie akylai saugo teritoriją, vaikydami konkurentus (kitus patinus) ir laukdami atskrendančių patelių. Patelėms atskridus į patino teritoriją, patinas sugriebia ją ore. Poravimasis trunka labai trumpai – vidutiniškai vos 11 sekundžių. Iškart po poravimosi patelė skrenda prie vandens paviršiaus. Patinas skraido šalia ir saugo ją nuo kitų patinų. Patelė skraidydama baksnoja pilvelio galu į vandenį (vidutiniškai 48 baksnojimai per minutę), kaskart išleisdama kiaušinėlius į šiltą, seklų vandenį prie kranto. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos gyvena vandens telkinio dugne ar tarp augalų. Dėl šilto klimato jų vystymasis yra pagreitintas, o tai leidžia rūšiai sėkmingai išgyventi iki vandens telkinio išdžiūvimo. Subrendusi lerva išlipa iš vandens ant augalo stiebo ar akmens, jos apvalkalas įtrūksta ir išsivysto sparnuotas laumžirgis. Jauni individai kurį laiką praleidžia toliau nuo vandens (stepėse, pusdykumėse), kol subręsta ir įgauna ryškią spalvą. Tiek suaugėliai, tiek lervos yra plėšrūnai. Suaugėliai medžioja ore, gaudydami muses, uodus ir kitus smulkius skraidančius vabzdžius. Vandenyje gyvenančios lervos minta uodų lervomis, smulkiais vėžiagyviais ir buožgalviais. 

     Rūšis aptinkama beveik visoje Afrikoje – nuo Viduržemio jūros pakrančių šiaurėje iki Pietų Afrikos Respublikos pietuose. Ji vengia tik visiškai ekstremalių sausiausių Sacharos dykumos vietų, kur nėra oazių ir pačių tankiausių Kongo baseino pusiaujo drėgnųjų miškų. Paplitusi ir visame Arabijos pusiasalyje (Jemene, Omane, Saudo Arabijoje). Arealas tęsiasi į rytus per Iraną iki pat Pakistano. Europoje seniai ir gausiai populiacija įsitvirtinusi Kanarų salose, Maltoje, Kipre, Kretoje ir kitose Viduržemio jūros salose. Nuolatinės ir stabilios populiacijos gyvena Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje (ypač Sicilijoje ir pietinėje dalyje), Graikijoje bei Turkijoje.