Paprastoji lūšis (Lynx lynx) yra katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšrus žinduolis.
Tai yra stambiausia katinių šeimos lūšių genties rūšis. Šio plėšriojo žinduolio kūno ilgis svyruoja nuo 80 iki 130 cm, o aukštis ties ketera siekia 65–75 cm. Suaugusio individo kūno masė paprastai yra 18–36 kg, o patinai pasižymi lytiniu dimorfizmu ir yra stambesni už pateles. Žvėries liemuo yra stambus, raumeningas, bet trumpas, iš šonų nežymiai suplotas. Galva yra apvali ir palyginti didelė, su trumpa, buka snukio dalimi. Trikampiškų ausų viršūnėse styro būdingi ilgi juodų plaukų šepetėliai, atliekantys svarbią sensorinę funkciją. Galvos šonuose ilgesni plaukai suformuoja specifines žandenas, suteikiančias snukiui platumo įspūdį. Galūnės yra ilgos, storos ir stiprios, o užpakalinės kojos yra ilgesnės už priekines. Didelės, apvalios letenos žiemą apauga tankiu kailiu, kuris padidina atraminį plotą ir palengvina judėjimą sniego danga. Švelnus ir tankus kailis viršutinėje kūno dalyje yra gelsvai rusvas arba pilkšvas, išmargintas tamsiomis dėmėmis, o uodega – trumpa, su paskutinius uodegos slankstelius gaubiančiu juodu kailiu.
Paprastosios lūšies tipinis biotopas yra dideli, brandūs ir mažai urbanizuoti borealinių bei mišriųjų miškų masyvai. Šie plėšrieji žinduoliai renkasi tankius miškus su gausiomis vėjovartomis, išvartomis ir tankiu pomiškiu, kurie tarnauja kaip slėptuvės tykant grobio. Svarbus biotopo elementas yra vandens telkiniai ir pelkėti masyvai, užtikrinantys mitybinės bazės įvairovę ir natūralias teritorines ribas. Kalnuotose vietovėse gyvūnai apsigyvena uolėtuose šlaituose bei kalnų miškų zonose, kur reljefas palengvina medžioklę iš pasalų. Lūšis yra teritorinis žvėris, vienišius, aktyvus daugiausia sutemų ir nakties valandomis (būdingas naktinis aktyvumas). Tai plėšrūnas, kurio mitybos specializaciją sudaro smulkūs ir vidutinio dydžio kanopiniai gyvūnai, ypač stirnos bei elninių šeimos jaunikliai. Šiai rūšiai būdingas sėlinantis medžioklės būdas – grobį ji puola iš pasalų, atlikdama kelis staigius, koordinuotus šuolius. Patelės lytinę brandą pasiekia antraisiais, o patinai – trečiaisiais gyvenimo metais. Šių kačių veisimosi sezonas (ruja) vyksta kartą per metus, sausio–balandžio mėnesiais. Po 70–74 dienų nėštumo patelė specialiai įrengtame guolyje veda 2–3 (rečiau 1 ar 4) aklus jauniklius. Jauniklių žindymo laikotarpis trunka apie tris mėnesius, o visiškai savarankiškais jie tampa ir motiną palieka prieš kitą rują.
Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Europoje, per visą Rusijos taigos juostą iki pat Tolimųjų Rytų, taip pat Centrinėje Azijoje, Tibeto plokščiakalnyje ir Himalajų kalnų regionuose. Europoje didžiausios ir stabilesnės populiacijos telkiasi Skandinavijoje (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje), Baltijos šalyse bei Karpatų kalnų sistemoje. Vakarų ir Centrinėje Europoje natūralios populiacijos buvo visiškai išnaikintos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais rūšis sėkmingai reintrodukuota į kai kuriuos kalnų masyvus (pvz., Alpių, Juros, Harco kalnus). Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies, šiaurinių paprastųjų lūšių (Lynx lynx lynx) porūšis. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorijos sąrašus plėšrus žinduolis.