Dyvinutiniai (Nyctaginaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima, kuriai priklauso apie 30 genčių ir virš 300 rūšių.
Šios šeimos augalai gali būti žoliniai, sumedėję krūmai, medėjantys vijokliai (lianos) arba netgi stambūs medžiai. Lapai dažniausiai yra priešpriešiniai arba pražanginiai, vientisi, lygiakraščiai ir neturi prielapių. Charakteringas šeimos bruožas yra tas, kad tikrieji žiedai evoliuciškai visiškai neturi vainiklapių. Žiedus supa suaugęs, vamzdelio ar piltuvėlio formos apyžiedis, sudarytas iš spalvotų taurėlapių, kurie vizualiai primena tikrą žiedą. Šį taurėlapių vamzdelį labai dažnai apgaubia stambios, ryškiaspalvės pažiedės arba susitelkęs taurelę imituojantis apvalkalas, skirtas apdulkintojams privilioti. Žiedai dažniausiai yra dvilyčiai, taisyklingos formos, išsidėstę viršūniniuose arba pažastiniuose žiedynuose. Kuokelių skaičius žiede svyruoja nuo vieno iki daugelio, jie yra laisvi arba prie pagrindo suaugę į trumpą vamzdelį. Piestelė yra viena, turinti viršutinę vienalizdę mezginę su vienu sėklapradžiu, ilgą liemenėlį ir galvutės bei teptuko formos purką. Šeimai būdingas unikalus vaisiaus tipas, kai sėklavaisis lieka sandariai apgaubtas sukietėjusio apatinio apyžiedžio vamzdelio pagrindo. Daugelio rūšių šaknų sistema sudaro storas, mėsingas šakniavaisines struktūras, padedančias augalui išgyventi nepalankius sausros periodus.
Šios šeimos augalai pasižymi neįtikėtinu gebėjimu prisitaikyti prie pačių įvairiausių ekosistemų. Jie auga drėgnuose tropiniuose miškuose (pvz., Bougainvillea, Pisonia gentys), sausringuose regionuose, pusdykumėse ir kopose (pvz., Abronia, Mirabilis gentys). Taip pat ir Karibų ir Ramiojo vandenyno pakrančių uolynuose bei smėlynuose. Kaip išduoda mokslinis šeimos pavadinimas, daugelis jos narių yra naktiniai augalai. Pavyzdžiui, vakarinė dyvinutė (Mirabilis jalapa) savo žiedus išskleidžia tik vėlyvą popietę arba sutemus, o ryte juos vėl užveria. Kadangi žiedai dažnai skleidžiasi naktį ir turi ilgus apyžiedžio vamzdelius, pagrindiniai jų apdulkintojai yra naktiniai drugiai (ypač sfinksai, turintys ilgus straubliukus) ir šikšnosparniai. Šie augalai vilioja juos stipriu, saldžiu aromatu, kuris suintensyvėja tamsiuoju paros metu. Dieną žydinčios rūšys (kaip bugenvilija) pasikliauja kolibriais ir drugeliais. Kai kurių genčių, pavyzdžiui, Pisonia, vaisiai (antokarpiai) išskiria itin lipnią, klijus primenančią medžiagą. Šie vaisiai prilimpa prie nutūpusių jūrinių paukščių plunksnų. Tai padeda augalui išplisti į atokiausias vandenyno salas, nors kartais pernelyg lipnūs vaisiai tampa mirtinais spąstais mažiems paukšteliams. Pusdykumėse augančios dyvinutinių rūšys biologiškai prisitaikiusios prie vandens stygiaus. Jos suformuoja galingus, mėsingus šakniagumbius (kaip krakmolo ir vandens rezervuarus) arba turi gausiai plaukuotus, vaškuotus lapus, mažinančius garinimą.
Dyvinutiniai yra kosmopolitinė, bet daugiausia tropinė ir subtropinė šeima. Didžiausia rūšių bei genčių įvairovė yra sutelkta Naujajame pasaulyje (Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje), tačiau jų atstovų taip pat gausu Afrikos ir Azijos atogrąžose.