Karpato gėlavandenis krabas (Potamon karpathos) yra dešimtkojų vėžiagyvių (Decapoda) būrio, gėlavandenių krabų (Potamidae) šeimos vėžiagyvių rūšis. 

     Tai vidutinio dydžio krabas, kurio karapaksas (galvakrūtinės šarvas) dažniausiai yra 40–60 mm pločio. Šarvas yra lygus ir šiek tiek platesnis už ilgį, jo priekinis kraštas platus. Chelipedos (žnyplinės kojos) yra galingos, ryškiai asimetriškos – viena žnyplė yra didesnė, pritaikyta maisto traiškymui ir gynybai. Einamosios kojos yra stiprios, grakščios, o paskutinieji jų nareliai (piršteliai) turi aštrius dygliukus, padedančius judėti upelių dugno akmenimis. Viršutinė šarvo dalis yra tamsi – tamsiai ruda, pilkai žalia arba gelsvai ruda, leidžianti vėžiagyviui puikiai maskuotis tarp akmenų ir dumblo. Potamon karpathos nuo kitų genties rūšių patikimai skiriasi izoliuotu paplitimo arealu ir specifine patinų kopuliacijos organų (pirmojo pleopodo) mikroanatomine sandara. Be to, lyginant su žemyninėmis rūšimis, šio krabo šarvo priekiniai-šoniniai kraštai pasižymi švelnesniu, mažiau aštriu dantytumu, o kaktos sritis tarp akių yra proporcingai platesnė. 

     Tai gėlavandenis vėžiagyvis, gyvenantis nuolatiniuose švariuose šaltiniuose, upeliuose ir drėgnuose grioviuose. Sausuoju metų laiku (nuo balandžio iki spalio mėnesio), kai biotopai kenčia nuo kritulių stygiaus, šie krabai telkiasi išsenkančiuose vandens telkiniuose ir glaudžiai sugyvena su kitais salos gyventojais. Šie krabai yra visaėdžiai ir minta bet kokiu prieinamu maistu. Jų racioną sudaro vandens augalai, dumbliai, smulkūs moliuskai ir vabzdžių lervos. Moksliniais tyrimais neseniai dokumentuota, kad šie krabai sausros metu aktyviai gaudo ir ėda endeminę, kritiškai nykstančią Karpatos salos varlę (Pelophylax cerigensis). Kaip ir kiti šeimos atstovai, ši rūšis neturi planktoninių lervos stadijų. Šis tiesioginis vystymasis be lervos stadijos apsaugo smulkius ir silpnus jauniklius, kad stipri kalnų upelio srovė jų neišplautų į jūrą, kurioje jie žūtų. 

     Ilgą laiką buvo manoma, ši rūšis yra paplitusi išskirtinai Karpatos saloje (Graikija), esančioje Pietų Egėjo jūros salų lanke tarp Kretos ir Rodo. Naujausios mokslinės apžvalgos ir faunistiniai tyrimai atskleidė, kad Potamon karpathos iš tikrųjų gyvena ir Turkijoje. Tad dabar Potamon karpathos nebėra laikomas vienos salos endemiku, o pasižymi platesniu, saliniu-žemyniniu paplitimo arealu rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Rūšies populiacijos natūraliai yra pasiskirsčiusios dviejose izoliuotose geografinėse zonose. Salinė populiacija: krabas gyvena Karpatos saloje (Pietų Egėjo jūros salų lanke, priklausančiame Dodekaneso salynui). Čia jis aptinkamas tik keliose izoliuotose vietose, kur ištisus metus išlieka nors minimalus gėlo vandens lygis. Žemyninė populiacija: rūšis masiškai gyvena pietinėje Mažosios Azijos (Anatolijos) dalyje, kur jos radimvietės fiksuojamos Antalijos ir Mersino provincijų gėlo vandens upių bei kalnų upelių sistemose.