Gėlavandeniai krabai (Potamidae) yra dešimtkojų vėžiagyvių (Decapoda) būrio vėžiagyvių šeima, kurią sudaro virš 650 rūšių, priklausančių daugiau nei 100 genčių. 

     Šios šeimos krabai yra smulkūs arba vidutinio dydžio. Jų karapaksas (galvakrūtinės šarvas) priklausomai nuo rūšies dažniausiai yra 30–70 mm pločio. Karapaksas yra plokščias arba nežymiai išgaubtas, ovalo ar trapecijos formos, jo priekinis kraštas platus ir palenktas žemyn. Šoninis šarvo kraštas už akiduobės kampo paprastai turi smulkius dantukus arba yra lygus. Jų chelipedos (žnyplinės kojos) yra stiprios ir asimetriškos – viena žnyplė (dažniausiai patinų) yra pastebimai didesnė, pritaikyta maisto traiškymui ir gynybai. Einamosios kojos yra stiprios, o paskutinieji jų nareliai (piršteliai) turi aštrius dygliukus, padedančius judėti upių dugno akmenimis ar sausuma. Vyrauja maskuojantys ir aplinką atitinkantys atspalviai – tamsiai ruda, pilkai žalia, alyvinė arba gelsvai ruda spalva. Kai kurios rūšys gali pasižymėti ryškesnėmis violetinėmis, melsvomis ar raudonomis žnyplių bei kojų detalėmis. 

     Tai išskirtinai gėlavandeniai vėžiagyviai. Jie gyvena kalnų upeliuose, upėse, ežeruose, pelkėse bei ryžių laukuose. Daugelis rūšių yra pusiau sausuminės – jos iškasa urvus drėgnuose upių pakrančių šlaituose ir gali ilgą laiką praleisti sausumoje, kol jų žiaunų ertmės išlieka drėgnos. Šie krabai yra visaėdžiai ir minta bet kokiu prieinamu maistu. Jie minta vandens augalais, nukritusiais lapais, dumbliais, smulkiais moliuskais, kirmėlėmis, vabzdžių lervomis bei dvėseliena. Priešingai nei jūriniai krabai, Potamidae šeimos atstovai neturi planktoninių lervos (zoėja ir megalopos) stadijų. Patelės po pilveliu (pleonu) nešioja palyginti didelius, maistingus kiaušinėlius, iš kurių išsrita ne lervos, o iškart pilnai suformuoti miniatiūriniai krabiukai. Tai evoliucinis prisitaikymas, saugantis palikuonis nuo išplovimo upių srovėmis į jūrą. 

     Šeima yra plačiai paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Afrikos subtropiniuose bei tropiniuose regionuose. Jų biologinės įvairovės centras yra Pietryčių bei Rytų Azijoje (ypač Kinijoje ir Indokinijoje). Europoje natūraliai gyvena tik kelios rūšys (pvz., Potamon potamios), aptinkamos Viduržemio jūros regione, Balkanuose bei Kryme.