Vikrūnas Pulchellodromus punctiger yra vikrūninių (Philodromidae) šeimos voras. Pirmą kartą aprašytas zoologo O. Pickard-Cambridge 1908 metais (pirminis sinonimas – Philodromus punctigerus). 

     Pulchellodromus punctiger patelių galvakrūtinės ilgis siekia 2,1–3,2 mm, o patinėlių – 1,6–2,4 mm. Šios rūšies atstovams būdingas lytinis dimorfizmas, lemiantis ryškius spalvinius skirtumus tarp lyčių. Patelių kūnas yra blyškesnis, pilkšvo atspalvio, tankiai apaugęs baltais plaukeliais. Patinėliai išsiskiria sodresne, oranžine kūno spalva. Vorų kojos turi tamsesnius skersinius ruožus, kurie kartais būna neryškūs arba visai išnykę. Ant pirmosios kojos blauzdos yra išsidėsčiusios trys poros pilvinių dyglių. Kanarų salose šalia šios rūšies taip pat gyvena endeminis genties giminaitis Pulchellodromus wunderlichi. Morfologiniuose identifikaciniuose raktuose Pulchellodromus punctiger nuo P. wunderlichi lengviausiai atskiriamas pagal kur kas tamsesnę ir ryškesnę kūno pigmentaciją. Patinų kopuliacijos organo (pedipalpo) cimbiumo kraštai yra lygiagretūs, o embolas aiškiai matomas iš pilvinės pusės. Diagnostiniu požymiu laikoma ir pedipalpo konduktoriaus viršūnė, turinti specifinę, nagučio formos išaugą. 

     Šie vorai randami ant medžių kamienų, krūmų šakų bei tankios žolės stiebų ir lapų. Rūšis aptinkama makijos tipo krūmynuose, sausose pievose, savanų pobūdžio biotopuose bei vaismedžių, avokadų ar makadamijų soduose. Dėl savo plokščio kūno jie lengvai pasislepia po medžių žieve, lapų klostėse ar siauruose plyšiuose, kur puikiai susilieja su aplinka. Šie vorai nemezga gaudomųjų tinklų grobiui gaudyti. Šie vorai yra aktyvūs šviesiuoju paros metu. Tai tykojantys plėšrūnai, kurie nejudėdami laukia aukos, o jai priartėjus – staigiai puola ir paralyžiuoja savo nuodais. Minta įvairiais smulkiais nariuotakojais. Jų racioną dažniausiai sudaro tripsai, skruzdėlės, amarai, smulkūs skraidantys vabzdžiai bei kiti vorai. Vorai pasižymi išskirtiniu bėgimo greičiu (iš čia ir kilęs šeimos pavadinimas). Jie geba judėti šoniniu būdu (į šonus kaip krabai), o tai leidžia žaibiškai manevruoti ant vertikalių augalų stiebų ar šakų. Patelės po kopuliacijos rezga tvirtą šilkinį kiaušinėlių kokoną, kurį dažniausiai pritvirtina paslėptose augalų vietose (pvz., po lapais) ir saugo iki išsiritimo. Augdami jaunikliai patiria keletą nėrimosi stadijų, kol pasiekia lytinę brandą. 

     Šio voro natūralus arealas apima tik žemyninę Ispaniją ir Kanarų salas. Pagrindiniu šios rūšies populiacijos branduoliu išlieka būtent Kanarų salynas, kuriame voras yra gausiausiai dokumentuojamas ir tiriamas. Dažniausiai šie voragyviai yra aptinkami Tenerifės bei La Palmos salose.