Santaliniai (Santalaceae) yra magnolijūnų (Magnoliophyta) šeima, kuriai priklauso daugumoje parazitiniai arba pusiau parazitiniai augalai. Ši šeima geriausiai žinoma dėl dviejų dalykų: vertingos medienos ir unikalaus gyvenimo būdo. Šeimai priklauso apie 43–47 gentys ir maždaug 1000 rūšių.

     Tai gali būti medžiai (pvz., santalas), krūmai arba daugiametės žolės (pvz., linlapis). Lapai dažniausiai priešiniai arba pražanginiai, paprasti, ištisiniai. Kai kurių rūšių lapai yra redukuoti iki smulkių žvynelių, o fotosintezės funkciją perima žali stiebai. Turi specializuotus siurbtukus (haustorijas), kuriais prisitvirtina prie šeimininko (kitų augalų) šaknų ar šakų, kad pasisavintų vandenį ir mineralus. Žiedai dažniausiai smulkūs, neryškūs, aktinomorfiniai (spindulinės simetrijos). Gali būti dvilyčiai arba vienalyčiai (augalai būna vienanamiai arba dvinamiai). Apyžiedis paprastas (be ryškaus skirtumo tarp taurėlapių ir vainiklapių), sudarytas iš vieno rato (dažniausiai 3–5 dalių), kurios gali būti panašios į vainiklapius arba taurėlapius. Kuokelių yra tiek pat, kiek apyžiedžio lapelių, ir jie išsidėstę priešais juos. Mezginė dažniausiai pusiau apatinė arba apatinė. Vaisius yra sultingas kaulavaisis, uoga arba sausas riešutėlis. Vaisius visada turi tik vieną sėklą, kuri neturi sėklos luobelės (testos). 

     Dauguma šios šeimos rūšių yra šviesomėgės ir šilumamėgės, todėl jos dažniausiai renkasi atviras arba pusiau atviras erdves. Atogrąžų ir subtropikų regionuose auga sausuose lapuočių miškuose, krūmynuose, savanose ar net pakrančių kopose. Vidutinio klimato juostoje dažniausiai sutinkami sausose pievose, miškų pakraščiuose ar kalvų šlaituose. Santalas (Santalum)
dažniausiai aptinkamas pusiau sausose vietovėse, sausuose lapuočių miškuose ir krūmynuose. Mėgsta gerai drenuojamą, smėlingą ar uolėtą dirvą (pavyzdžiui, raudonąjį dirvožemį), vengia užmirkusių ar labai kalkingų vietų. Geriausiai auga ten, kur yra ryškus sausasis sezonas. Linlapis (Thesium) auga sausose, saulėtose pievose, pušynų aikštelėse bei pamiškėse. Tai šviesomėgis ir šilumamėgis augalas, kuriam reikalingas specifinis mikroklimatas ir kaimynystė su augalais-šeimininkais. Amalas (Viscum), skirtingai nei šakniniai parazitai, gyvena medžių lajose. Jų „biotopas“ yra patys medžiai (šeimininkai) – dažniausiai obelys, beržai, pušys ar klevai, augantys parkuose, soduose ar retuose miškuose. Santaliniai yra hemiparazitai (pusiau parazitai). Jie turi chlorofilo ir vykdo fotosintezę, tačiau per specializuotas šaknis – haustorijas – prisitvirtina prie kitų augalų (šeimininkų) šaknų ar stiebų. Iš šeimininkų jie siurbia vandenį bei mineralines medžiagas, pavyzdžiui, azotą, fosforą ir kalį. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, baltasis santalas (Santalum album), gali parazituoti ant daugiau nei 300 skirtingų augalų rūšių. Dauguma rūšių vedamus vaisius (kaulavaisius ar uogas) lesa paukščiai, kurie vėliau išplatina sėklas. Garsusis amalas (Viscum) turi lipnias sėklas, kurios paukščių pagalba prilimpa prie medžių šakų. 

     Šeima yra kosmopolitinė – jos atstovų randama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia įvairovė sutinkama tropinėse ir subtropinėse srityse. Pietų Afrika ir Australija pasižymi itin didele specifinių genčių įvairove (pvz., Australijoje auga apie 60 rūšių, iš kurių dauguma yra endeminės).