Šernas (Sus scrofa) yra plačiausiai paplitusi, žinomiausia kiaulinių (Suidae) šeimos rūšis, iš kurios buvo prijaukinta naminė kiaulė. Tai išskirtinai galingas, protingas ir plastiškas gyvūnas, puikiai prisitaikantis prie pačių įvairiausių aplinkos sąlygų. 

     Šerno liemuo stambus, trumpas, iš šonų suplotas, priekinė kūno dalis yra pastebimai aukštesnė už užpakalinę. Didelė, pleišto formos galva baigiasi stipria knysle. Kūną dengia šiurkštūs, ilgi šeriai ir tankus poplaukis, saugantis nuo šalčio ir drėgmės. Kailio spalva varijuoja nuo tamsiai pilkos ir rudos iki beveik juodos. Jaunikliai (paršelių stadijoje) turi charakteringus šviesius išilginius dryžius, kurie padeda paslėpti aplinkoje. Tiek patinai (kuiliai), tiek patelės (kiaulės) turi iltis, tačiau patinų apatinės iltys nuolat auga, yra trigubos ir išlinkusios į viršų, pasiekiančios net 20–30 cm ilgį (jos tarnauja kaip ginklas ir įrankis). 

     Šernai yra miško gyvūnai. Jie labiausiai mėgsta drėgnus lapuočių ir mišrius miškus, kuriuose gausu ąžuolų ir bukų, taip pat pelkėtas vietoves bei nendrynus. Jie puikiai jaučiasi ir kultūriniame kraštovaizdyje – dažnai lankosi žemės ūkio naudmenose (ypač kukurūzų ir javų laukuose). Šernas yra tipiškas visaėdis. Knysle jis išpurena dirvą, ieškodamas gilių, riešutų, augalų šaknų, gumbų, o taip pat vabalų lervų, sliekų, smulkių graužikų, paukščių kiaušinių ar dvėselienos. Patelės su paršeliais gyvena šeimyninėmis grupėmis – bandomis. Suaugę kuiliai didžiąją metų dalį laikosi vieni, o prie bandų prisijungia tik rujos metu (lapkričio–sausio mėnesiais). Nėštumas trunka apie 115–120 dienų. Pavasarį patelė specialiame guolyje atveda 4–8 (kartais iki 12) jauniklius.  

     Rūšis išsivystė žemyninėje Azijoje ir natūraliai apgyvendino milžiniškas Senojo pasaulio teritorijas. Šis arealas driekiasi per visą Euraziją (nuo Vakarų Europos ir Skandinavijos pietų iki pat Tolimųjų Rytų, Kinijos bei Indonezijos salų) ir Šiaurės Afriką (Atlaso kalnų regioną). Žmonėms gabenant namines kiaules (kurios lengvai sulaukėja) ir įvežant laukinius šernus medžioklei, rūšis išplito Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei daugelyje vandenynų salų. Šiuose regionuose sulaukėjusios kiaulės ir jų hibridai su šernais yra laikomi agresyviais kenkėjais, naikinančiais vietinę biologinę įvairovę. Lietuvoje gyvena nominalusis šerno porūšis – Centrinės Europos šernas (Sus scrofa scrofa). Šalyje šie gyvūnai yra paplitę visoje teritorijoje.