Devynbalsiniai (Sylviidae) tai žvirblinių paukščių šeima, kuriai priklauso maži, judrūs ir balsingi paukščiai. Lietuvoje ši šeima yra gerai pažįstama dėl melodingų giesmių, kurias galima išgirsti miškuose, soduose bei krūmynuose. 

     Paukščiai nedideli (sveria apie 6–30 g), jų kūnas lieknas, o snapas plonas ir smailas, pritaikytas rinkti vabzdžius. Vyrauja neryškios, maskuojančios spalvos: pilka, gelsva, rusva. Abi lytys spalvomis dažniausiai nesiskiria. Sezoniniai išvaizdos skirtumai maži.

     Gyvena miškuose, krūmynuose, nendrynuose. Geri giesmininkai, ypač gražiai čiulba dieną, kai kurie ir sutemomis. Lizdus suka neaukštai krūmuose, žolėse, nendrėse, kartais ant žemės. Deda dažniausiai 4-6 margus kiaušinius. Peri 11-14 dienų.Tai migruojantys paukščiai, į Lietuvą atskrendantys gegužės mėnesį, o išskrendantys rugsėjį. Šeima pavadinimą gavo dėl itin stiprių ir įvairių giesmių; kai kurios rūšys meistriškai mėgdžioja kitų paukščių balsus. Daugiausia minta smulkiais bestuburiais (vabzdžiais, lervomis), o rudenį neretai lesa uogas (šeivamedžių, šermukšnių, serbentų).

     Paplitę Europoje, Azijoje ir šiek tiek mažiau Afrikoje. Vidutiniame klimate gyvenančios rūšys paprastai žiemos sezonu migruoja į pietus.