Gauruotoji kedenė (Usnea hirta) yra kežinių (Parmeliaceae) šeimos kerpių rūšis. 

     Gauruotosios kedenės gniužulas yra krūmiškos formos, nedidelis, paprastai išaugantis iki 3–8 centimetrų ilgio. Jis pasižymi gelsvai žalsva ar pilkšva spalva, kurią lemia viršutinėje žievėje besikaupianti usninė rūgštis. Kerpės šakelės yra ištįsusios, cilindriškos, gausiai ir tankiai šakotos, suformuojančios pasišiaušusį krūmelį. Visas gniužulo paviršius yra gausiai padengtas smulkiomis, adatėlių ar karpučių formos išaugomis – izidėmis ir soredėmis. Šie gausūs dariniai suteikia kerpei specifinę „gauruotą“ arba dygliuotą išvaizdą, nuo kurios ir kilo rūšies pavadinimas. Kaip ir kitų kedenių, jos šakelių viduje yra elastinga, tvirta centrinė grybo hifų šerdis. Ši balta centrinė gysla leidžia kerpei išlikti tampriai ir nenulūžti pučiant stipriam vėjui. Lytinio dauginimosi organai – apotecijai – pas šią rūšį formuojasi itin retai. Todėl gauruotoji kedenė plinta beveik išimtinai vegetatyviniu būdu, vėjui ar gyvūnams išnešiojant trapias gniužulo daleles bei soredes. 

     Pagrindinis gauruotosios kedenės biotopas yra spygliuočių miškai (ypač sausi pušynai ir drėgnesni eglynai). Ji įsikuria ant spygliuočių medžių kamienų ir šakų, tačiau neretai gali augti ir ant beržų žievės ar senos, pūvančios medienos (kelmų, tvorų). Tai šviesomėgis organizmas, todėl ji dažniausiai aptinkama retesniuose miškuose, pamiškėse, kirtaviečių pakraščiuose ar ant pavieniui augančių medžių lajų. Kaip ir visos kedenės, ši rūšis yra itin jautri atmosferos taršai (ypač sieros dioksidui ir fluoro junginiams). Užterštame miestų ar gamyklų ore gauruotoji kedenė negali išgyventi, todėl jos buvimas rodo aukštą ekologinę biotopo kokybę. Grybinis komponentas (mikobiontas) palaiko ryšį su Trebouxia genties žaliadubliais, kurie aprūpina kerpę maisto medžiagomis per fotosintezę. Biologiškai ši kerpė sukaupia didelį kiekį usninės rūgšties, kuri veikia kaip stiprus natūralus antibiotikas. Liaudies medicinoje ji nuo seno naudojama žaizdų gydymui, odos priežiūrai ir kvėpavimo takų ligų terapijai. 

     Ši rūšis dažna visoje Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų ir borealinių miškų (taigos) juostoje (Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje). Lietuvoje gauruotoji kedenė yra dažniausia iš visų kedenių genties rūšių. Nors daugelis kitų kedenių rūšių Lietuvoje yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, Usnea hirta dar gana plačiai aptinkama švariuose šalies miškuose (ypač Dzūkijos ir Aukštaitijos pušynuose).