Skaidreniniai (Vitrinidae) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės, iškeltaakių sraigių (Stylommatophora) būrio šeima.

     Skaidreninių šeimos moliuskų kūnas yra minkštas, pailgas ir aiškiai padalytas į galvą, liemenį bei koją. Šių gyvūnų kriauklė yra itin plona, trapi, lygiu paviršiumi ir visiškai permatoma. Dėl didelio kūno ir mažo kiauto daugelis šių pilvakojų moliuskų nesugeba visiškai įsitraukti ir susisukti kriauklėje. Platų, raumeningą pado pagrindą turinti koja yra skirta lėtam šliaužimui substrato paviršiumi. Galvos priekinėje dalyje yra dvi poros išskleidžiamų čiuopiklių, atliekančių lytėjimo ir uoslės funkcijas. Ant ilgesniųjų viršutinių čiuopiklių viršūnių yra išsidėsčiusios akys, kurios padeda skirti šviesą nuo tamsos. Pro permatomą mantiją ir ploną kiautą galima lengvai įžiūrėti vidinius gyvūno organus, pavyzdžiui, širdį ar kepenis. Burnos ertmėje yra raginė radula su smulkiais dantukais, kuria moliuskas gramdo ir smulkina maistą. Kvėpavimo sistemą sudaro plautis, atsiveriantis dešinėje kūno pusėje esančia kvėpuojamąja anga. Šie gyvūnai yra abilyčiai organizmai, turintys sudėtingą lytinę sistemą su bendra lytine anga galvos šone. 

     Šie moliuskai yra labai jautrūs išdžiūvimui, todėl renkasi pavėsingas ir drėgnas sausumos buveines. Dažniausiai aptinkami lapuočių ir mišriuose miškuose, slėniuose bei drėgnuose krūmynuose. Dienos metu jie slepiasi po nukritusiais lapais, pūvančia mediena, samanomis arba po drėgnais akmenimis. Kai kurios rūšys prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir įsikuria senuose parkuose, soduose ar netoli vandens telkinių pakrančių. Tai naktiniai arba sutemų gyvūnai. Dieną jie būna aktyvūs tik po stipraus lietaus, kai aplinkos drėgmė yra maksimali. Skaidreniniai yra visaėdžiai arba plėšrūs moliuskai. Jie ragine radula gramdo pūvančias augalų liekanas, grybieną, tačiau gali medžioti ir ėsti kitus smulkius moliuskus, jų kiaušinėlius ar kirmėles. Daugelis šios šeimos rūšių (pavyzdžiui, trapioji skaidrenė) pasižymi išskirtiniu atsparumu žemai temperatūrai. Jie išlieka aktyvūs net vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai kitos sraigės jau būna panirusios į žiemos miegą. Būdami hermafroditai, kryžminio apvaisinimo metu du individai apsikeičia vyriškosiomis lytinėmis ląstelėmis. Kiaušinėlius deda į drėgną dirvą arba po samanomis, o išsiritę jaunikliai iškart turi mažas, permatomas kriaukleles. 

     Ši šeima paplitusi Palearktikos zoogeografiniame regione (apimančiame visą Europą, Šiaurės Aziją ir Šiaurės Afriką), taip pat Šiaurės Amerikoje. Daugiausia skirtingų šios šeimos rūšių ir genčių aptinkama Europos kalnuotose vietovėse (Alpėse, Karpatuose) ir Atlanto vandenyno salose (pavyzdžiui, Kanarų salose, Madeiroje), kur vyrauja didelė drėgmė. Lietuvoje skaidreninių šeimos moliuskai yra paplitę visoje teritorijoje, tačiau vietos populiacijos dažniausiai nėra gausios.