Šuniniai (Canidae) yra plėšriųjų žinduolių (Carnivora) šeima, kuriai priklauso šunys, vilkai, lapės, kojotai, šakalai ir dingo. Šiai šeimai priklauso apie 37 gyvuojančios rūšys. 

     Šie žinduoliai turi grakštų, pailgą kūną ir ilgas, raumeningas galūnes, leidžiančias greitai bėgti bei išvystyti didelį greitį. Šuniniai eidami ar bėgdami remiasi tik pirštų pagalvėlėmis. Priekinės kojos dažniausiai turi penkis pirštus, o užpakalinės – keturis, tačiau pirmasis priekinės kojos pirštas yra redukuotas ir nesiekia žemės. Jų nagai yra neįtraukiami, palyginti su katiniais, todėl bėgant veikia kaip dygliuoti sportiniai bateliai ir užtikrina gerą sukibimą su danga. Šeimos atstovams būdingas pailgas snukis ir gerai išvystyta kramtomoji muskulatūra, pritvirtinta prie kaukolės keterų. Dauguma šuninių turi pilną dantų sistemą, susidedančią iš 42 dantų, tarp kurių išsiskiria stambios iltys ir specializuoti plėšrieji dantys. Jų ausys yra stačios, didelės ir judrios, o tai leidžia gyvūnams tiksliai nustatyti net ir silpniausio garso šaltinio vietą. Kailis dažniausiai būna tankus, susidedantis iš švelnaus povilnio ir šiurkštesnių dengiamųjų plaukų, saugančių nuo nepalankių oro sąlygų. Šuninių uodega yra ilga ir pūkuota, atliekanti svarbią funkciją balansuojant posūkiuose bėgimo metu bei komunikuojant su kitais gaujos nariais. Dėl didelės nosies ertmės ir itin išvystytos uodžiamosios gleivinės šie plėšrūnai pasižymi viena iš jautriausių uoslių visoje gyvūnų karalystėje. 

     Šuninių šeimos atstovai paplitę visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) ir užima pačias įvairiausias buveines. Daugelis rūšių, pvz., kojotai ar hieniniai šunys, renkasi atvirus plotus – stepes, savanas, pusdykumes ir dykumas, kur gali lengvai persekioti grobį. Pilkieji vilkai, rudosios lapės ir usūriniai šunys dažnai gyvena tankiuose miškuose, taigoje ar mišriuose medynuose. Fenekai yra prisitaikę gyventi karštose smėlio dykumose, o poliarinės lapės užima tundros ir arktinių ledynų zonas. Šuninių biologijai būdingas platus socialinio gyvenimo spektras. Stambesnės rūšys (pvz., vilkai) yra bendruomeniniai gyvūnai, gyvenantys ir medžiojantys griežtos hierarchijos šeimyninėmis grupėmis – gaujomis. Mažesnės rūšys (pvz., lapės) dažniausiai yra vieniši medžiotojai, poros sudaromos tik veisimosi laikotarpiu. Pagal paros ritmą jie gali būti aktyvūs visą parą, tačiau dauguma rūšių yra prieblandos ir nakties gyvūnai, pasinaudojantys tamsa kaip pranašumu medžioklėje. Šuniniai yra monogamai (bent jau vieno sezono metu). Vadą, kurią priklausomai nuo rūšies sudaro nuo 4 iki 12 jauniklių, patelės atsiveda po žeme įrengtuose urvuose ar guoliuose. Jauniklių auginimu bei maitinimu dažnai rūpinasi abu tėvai, o gaujoje gyvenančių rūšių atveju – ir kiti grupės nariai. Tai labai teritoriniai gyvūnai, savo valdas žymi šlapimu, išmatomis ir specialių analinių bei odos liaukų sekretais (kvapiosiomis išskyromis). Šios cheminės žymės kitiems gentainiams suteikia informaciją apie gyvūno lytį, amžių, sveikatą ir pasirengimą poruotis.