Sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes) yra paukščių (Aves) būrys, kuriam priklauso apie 350–390 rūšių visame pasaulyje. 

     Kūno masė labai skiriasi – nuo mažiausių tilvikų (apie 20 g) iki didžiųjų kirų (iki 3000 g). Kūno forma labai įvairi, nuo lieknų, ilgakojų braidytojų (sėjikai, tilvikai) iki kresnų, aptakių nardytojų (alkos). Snapo forma tiesiogiai priklauso nuo mitybos strategijos. Ilgas ir plonas skirtas maisto ieškojimui dumble ar smėlyje jį zonduojant (pvz., kuolingos, griciukai). Trumpas ir tvirtas skirtas rinkti maistą nuo paviršiaus (pvz., sėjikai, pempės). Snapas su kabliuku būdingas plėšriems paukščiams, pavyzdžiui, kirams ar plėšikams. Žirkliasnapiai turi ilgesnį apatinį posnapį vandens paviršiui „skrosti“. Dauguma turi ilgas kojas be plunksnų ant blauzdos apatinės dalies, kas leidžia braidyti. Plaukiojančių rūšių (kirų, alkų) priekiniai pirštai sujungti plaukiamąja plėvele. Užpakalinis pirštas dažnai yra sunykęs arba jo visai nėra. Sparnai paprastai ilgi ir smailūs, pritaikyti greitam ir tolimam skrydžiui. Alkų sparnai yra trumpi ir kieti, naudojami kaip „irklai“ po vandeniu. Daugelis pakrančių paukščių yra rusvų, pilkšvų, margų atspalvių, padedančių susilieti su aplinka. Kirams ir žuvėdroms būdingi balti, pilki ir juodi deriniai. Dažniausiai šeriasi du kartus per metus: pavasarį (įgyja puošnesnį vestuvinį apdarą) ir po veisimosi. 

     Nors būrys labai įvairus, dauguma rūšių renkasi atvirus kraštovaizdžius. Tai jūrų ir vandenynų pakrantės, upių žiotys, ežerų bei tvenkinių pakraščiai (tilvikai, sėjikai). Alkos ir kai kurie kirai didžiąją laiko dalį praleidžia atvirame vandenyje, o sausumoje pasirodo tik perėjimui. Pelkėse, drėgnose pievose ir durpynuose gyvena pempės, griciukai. Kai kurios rūšys (pvz., tirkšliniai) prisitaikiusios gyventi stepėse ar pusdykumėse. Dauguma yra monogamai. Lizdus dažniausiai suka tiesiog ant žemės – tai nedidelė duobutė, kartais išklota žole. Dėtyje paprastai būna 2–4 kiaušiniai. Jaunikliai greit po išsiritimo palieka lizdą ir patys ieško maisto. Išimtis – kirai ir žuvėdros, kurių tėvai jauniklius maitina lizde. Mityba labai specializuota. Naudoja skirtingus snapo ilgius, kad nesikonkuruotų tame pačiame plote (vienas renka nuo paviršiaus, kitas traukia iš giliau). Daugelis rūšių yra labai bendruomeniškos – peri kolonijomis (pvz., kirai) arba migruoja milžiniškais būriais.

     Šio būrio atstovai užima pačias įvairiausias nišas. Arkties ir subarkties zonose peri daugybė tilvikinių ir alkinių paukščių, kurie vėliau migruoja į pietus. Alkos ir kai kurie kiriniai paukščiai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia atviruose vandenyse. Atogrąžų regionuose sutinkamos specifinės šeimos, pavyzdžiui, žakaniniai (Jacanidae) ar auksuotieji tilvikai (Rostratulidae).