Papartis Dryopteris oligodonta yra papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas, priklausantis sporinių induočių grupei. 

     Tai viena stambiausių ir įspūdingiausių paparčių genties rūšių, kurios lapalakščiai palankiomis sąlygomis išauga iki 1,5–2 metrų ilgio. Iš tvirto, stambaus ir sumedėjusio šakniastiebio kylantys lapai sudaro didingą, plačią, piltuvo pavidalo rozetę. Šio paparčio lapkočiai bei pagrindinė ašis yra tankiai apaugę stambiais, šviesiai rudais ar gelsvais, plėviškais žvyneliais. Patys lapalakščiai yra ryškiai žalios spalvos, tvirtos tekstūros, pailgai lancetiškos formos ir dukart plunksniški. Pirmosios eilės lapeliai išsidėstę pakaitomis, o jų skiautės pasižymi smulkiai dantytais kraštais, lėmusiais rūšies mokslinį pavadinimą. Jauni augalo lapai pavasarį tįsta išsivyniodami iš būdingų sraigiškų pumpurų, kurie taip pat yra padengti tankiu žvynelių sluoksniu. Apatinėje subrendusių lapų pusėje taisyklingomis eilėmis išsidėsto apvalūs sporangių telkiniai – sorai. Šiuos sorus bręstant saugo gerai matomi, plėviški, inksto formos apdangalėliai (induzijos), kurie vėliau sudžiūsta ir leidžia sporoms išsibarstyti. 

     Šis papartis yra charakteringas drėgnų, visžalių laurų miškų ar miško pakraščių (Pruno lusitanicae-Lauretea azoricae klasės) rūšis. Jis dominuoja ekosistemose kartu su tokiais medžiais kaip okotija Ocotea foetens ar kanarinis lauras (Laurus novocanariensis). Augalas klesti giliuose kalnų tarpekliuose bei šiauriniuose kalnų šlaituose. Čia nuolat tvyro pasatų nešami rūkai ir debesys, sukuriantys vadinamąjį „horizontalųjį lietų“. Auga ant humusingos, rūgščios, nuolat drėgnos, bet purios miško paklotės arba uolėtose vietose netoli šaltinių. Visgi lyginant su kitais miško paparčiais, ši rūšis yra kiek tolerantiškesnė trumpalaikiam dirvos sausumui. Kaip ir kitų šertviečių, gyvenimo cikle ryškiai dominuoja ilgametis sporofitas (pats papartis). Jis dauginasi izosporinėmis sporomis, kurios formuojasi rutuliškuose soruose apatinėje lapų pusėje. Subrendusios sporos išbyra iš sporangių ir yra platinamos vėjo. Patekusios į tamsią bei nuolat drėgną aplinką, jos sudygsta į mažą, autotrofinį polaiškį (gametofitą), kuriam apvaisinti būtina lašelinio vandens aplinka. Tai visiškai savarankiškas, fotosintezę vykdantis žaliasis augalas (autotrofas), neturintis simbiotinių ryšių su azotą fiksuojančiais organizmais. Dėl švelnaus subtropinio klimato (kur nebūna neigiamų temperatūrų) šis papartis yra visžalis augalas. Jo vegetacija vyksta ištisus metus, o stambios lapų rozetės išlieka dekoratyvios visais sezonais. Šio paparčio lapai atlieka svarbų vaidmenį vietinėje mitybos grandinėje. Pavyzdžiui, laurų miškų naktinio drugio Euplexia euplexina vikšrai minta būtent šio augalo lapais. 

     Dryopteris oligodonta papartis auga beveik visose didžiosiose Kanarų salyno salose, kuriose yra išlikę kalnų miškai – Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, La Gomeroje ir El Hiere. Čia jis laikomas vienu iš vizitinių senųjų laurų miškų augalų. Augalas aptinkamas ir Žaliojo Kyšulio salų (Kaboverdės) šiaurinėse, drėgnesnėse ir aukštesnėse vulkaninės kilmės salose, tokiose kaip Santo Antanas, San Visentė, San Nikolau ir Fogo.  Kai kurie botaniniai šaltiniai nurodo šį papartį esant ir Madeiros saloje, tačiau čia jo populiacijos itin retos.