Semnopithecus priam - Kuoduotasis pilkasis langūras

     Kuoduotasis pilkasis langūras (Semnopithecus priam) yra šunbeždžionių (Cercopithecidae) šeimos primatas, priklausantis laibaliemenių beždžionių pošeimiui. Ši rūšis pavadinta mitologinio Trojos karaliaus Priamo vardu. 

     Tai stambus ir lieknas primatas, kurio suaugusių individų kūno ilgis gali siekti nuo 50 iki 70 cm. Didžioji šių gyvūnų kūno dalis yra padengta šviesiai pilkos arba gelsvai pilkos spalvos kailiu, o jų krūtinė ir pilvas išlieka balkšvi. Šios beždžionės pasižymi visiškai pliku, anglies juodumo veidu ir tamsiomis ausimis, kurios ryškiai išsiskiria šviesaus kailio fone. Unikalus šios rūšies bruožas yra ant viršugalvio augantys ilgi plaukai, kurie suformuoja aštrų, atgal nukreiptą kuodą.Virš akių esantys juodi, standūs plaukai auga į priekį, suformuodami savotiškus antakius, saugančius akis nuo tiesioginių saulės spindulių. Jų užpakalinės galūnės yra pastebimai ilgesnės už priekines, o tai leidžia gyvūnams atlikti galingus šuolius tarp medžių šakų. Šie primatai turi itin ilgą ir ploną uodegą, kurią bėgdami žeme jie laiko iškeltą bei išlenktą „S“ raidės forma. Laibaliemenių pošeimiui būdingi maži žandikauliai ir smulkūs dantys, todėl šių langūrų snukio dalis yra plokštesnė ir trumpesnė nei makakų. Jų virškinimo sistemoje išsiskiria milžiniškas kelių skyrių skrandis, užimantis didžiąją dalį pilvo ertmės ir pritaikytas augalinio maisto fermentacijai. Ant jų užpakalinių galūnių sėdmenų yra gerai matomos sukietėjusios sėdmeninės nuospaudos, kurios yra anatomiškai atskirtos viena nuo kitos. 

     Jų pats būdingiausias ir natūraliausias biotopas yra sausieji tropiniai ir lapuočių miškai. Šiose zonose jie didžiąją laiko dalį praleidžia medžių lajoje, kur randa pagrindinį savo maistą. Dėl gebėjimo gerai judėti žeme, jie sėkmingai įsikuria ir mažiau miškingose, krūmynais apaugusiose atvirose retmiškiuose ir savanose. Langūrai puikiai prisitaikė prie žmogaus kaimynystės. Jie masiškai apgyvendina žemės ūkio naudmenas, pakelių sodybas bei Šri Lankos archeologinius-istorinius kompleksus (pvz., Polonaruhos ar Sigirijos griuvėsius). Kuoduotieji pilkieji langūrai yra dieniniai gyvūnai. Jų paros ciklas prasideda anksti ryte aktyviu maisto ieškojimu, vidurdienį jie ilsisi pasislėpę nuo kaitros šakų pavėsyje, o vakarop vėl maitinasi prieš grįždami nakvynei į pastovius, stambius medžius. Pagal judėjimo tipą jie yra pusiau antžeminiai primatai. Nors jie puikiai ir galingais šuoliais karstosi medžiuose (naudodami ilgą uodegą pusiausvyrai palaikyti), apie pusę savo laiko jie praleidžia bėgiodami žemės paviršiumi keturiomis galūnėmis. Ši rūšis yra specializuoti augalėdžiai, mintantys beveik vien augaliniu maistu. Raciono pagrindą sudaro medžių lapai, ūgliai ir pumpurai. Papildomai jie ėda laukinius vaisius, žiedus bei sėklas. Kadangi lapuose gausu celiuliozės ir augalinių toksinų (nuodų), langūrai turi unikalią virškinimo sistemą. Jų skrandis yra milžiniškas, sudarytas iš kelių funkcinių skyrių (panašiai kaip atrajotojų). Jame esančios specialios bakterijos fermentuoja maistą, suskaido celiuliozę ir sėkmingai neutralizuoja augalų išskiriamas nuodingas medžiagas, kurios kitiems primatams būtų mirtinos. Šie langūrai yra itin socialūs ir gyvena stabiliuose būriuose, kuriuos dažniausiai sudaro nuo 10 iki 30 ar daugiau individų. Grupėse dažniausiai veikia dvi socialinės sistemos. Vienas dominuojantis, stambus alfa patinas vadovauja kelių patelių haremui ir jų įvairaus amžiaus jauniklių grupei. Jauni, subrendę patinai, kurie buvo išvaryti iš gimtųjų būrių, buriasi į atskiras „bakalaurų“ grupes ir klajoja pakraščiais, periodiškai bandydami iššaukti į kovą haremo valdovą. Šios beždžionės pasižymi taikiu elgesiu. Konfliktai grupės viduje reti, o socialiniai ryšiai palaikomi per kailio šukavimą ir gausią vokalizaciją. Artėjant svetimam būriui ar plėšrūnui (pvz., leopardui), patinai skleidžia garsius, duslius perspėjimo signalus. 

     Šios rūšies natūralusis paplitimo arealas apima tik dvi valstybes - Indiją ir Šri Lanką. Ši teritorija geografiškai pasiskirsto tarp dviejų atskirų šios rūšies geografinių porūšių. Semnopithecus priam priam porūšis užima pietrytinę ir pietinę Indijos pusiasalio dalį. Jie yra gausiai paplitę tokiose Indijos valstijose kaip Andhra Pradešas, Tamil Nadu ir rytiniuose Kerala pakraščiuose bei Vakarų Gatuose. Semnopithecus priam thersites porūšis yra plačiai paplitęs visoje Šri Lankos salos sausojoje zonoje bei kalnų papėdėse. Tai vienintelė pilkųjų langūrų grupė šioje saloje.