Astriniai arba graižažiedžiai (Asteraceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) augalų šeima. Tai pati gausiausia magnolijainių (žiedinių augalų) šeima pasaulyje. Šeimą sudaro daugiau nei 1 600 genčių ir per 32 000 mokslui žinomų rūšių. Šiai šeimai priklauso tokie visiems puikiai pažįstami augalai kaip saulėgrąžos, pienės, ramunės, medetkos ir jurginai. 

     Svarbiausias šeimos morfologinis bruožas yra graižas – tankus redukuotų žiedų žiedynas, kurį iš apačios gaubia apsauginis žalių lapelių skraistė. Viename graiže gali būti kelių tipų suaugtiniai žiedai – vamzdiški, liežuviški, piltuviški arba netikri liežuviški, atliekantys skirtingas viliojimo ar dauginimosi funkcijas. Tikroji taurelė yra stipriai redukuota ir virtusi odiška briaunele arba skristuku, sudarytu iš švelnių plaukelių, kuris vėliau padeda vaisiui sklisti vėju. Žiedų vainikėlį sudaro penki suaugę vainiklapiai, suformuojantys simetrišką vamzdelį arba asimetrišką, į vieną pusę ištįsusį liežuvėlį. Penki kuokeliai yra priaugę prie vainikėlio vamzdelio pagrindo, o jų dulkinės suaugusios į išilginį cilindrą aplink liemenėlį. Žiedo mezginė visada yra apatinė, vienalizdė, anatomiškai sudaryta iš dviejų suaugusių vaislapių ir turinti vieną sėklapradį. Pro dulkinių vamzdelį išaugantis liemenėlis viršūnėje skyla į dvi purkos skiltis, kurios išsiskleidžia tik išstūmusios savas žiedadulkes į išorę. Subrendęs vaisius yra sausasis nesprogstantis vienasėklis lukštavaisis, gaminamas iš apatinės mezginės ir dažnai nešantis skirstuko plaukelius. Šių žolinių arba sumedėjusių augalų lapai neturi prielapių, išsidėsto pražangiai arba priešpriešiais, o šaknų sistema dažniausiai yra liemeninė. Vidinių audinių morfologijai būdingi specializuoti derviniai kanalai arba pieniški indai, išskiriantys apsauginį lateksą ar eterinius aliejus. 

     Astriniai dominuoja pievose, stepėse, savanose ir prerijose, kur sudaro žolinės dangos pagrindą. Daugelis rūšių (pavyzdžiui, kiaulpienės, usnys, pelynai) yra tipiški sinantropiniai augalai ir piktžolės. Jie akimirksniu kolonizuoja dykvietes, pakeles ir dirbamus laukus. Kserofitinės rūšys klesti sausringose dykumose ir pusdykumėse, o specializuoti kalnų augalai (pavyzdžiui, liūtpėdės) yra prisitaikę prie Alpių zonos šalčio ir stiprios saulės radiacijos. Didžioji dalis astrinių yra apdulkinami vabzdžių. Smulkūs žiedai sukoncentruoti graiže, todėl vienas nutūpęs vabzdys vienu metu apdulkina dešimtis žiedų. Jų stūmoklinis mechanizmas (kai liemenėlis išstumia žiedadulkes iš dulkinių vamzdelio) ir vėlesnis purkų išsiskleidimas patikimai apsaugo nuo savidulkos. Lukštavaisiai su skristukais veikia kaip parašiutai. Tai leidžia vėjui sėklas nunešti milžiniškus atstumus ir greitai užimti naujus biotopus. Kai kurios rūšys turi kibius skristukus (pavyzdžiui, lakišiai), todėl jas platina gyvūnai. Kai kurios gentys (pavyzdžiui, pūteliai ar vanagės) subrandina gyvybingas sėklas be apvaisinimo. Tai užtikrina greitą populiacijos plitimą net ir nesant apdulkintojų. Taip pat jie sintetina antrinius metabolitus – seskviterpeninius laktonus, poliacetilenus ir eterinius aliejus. Šios medžiagos suteikia augalams kartumo, apsaugo juos nuo žolėdžių bei ligų sukėlėjų. Be to, šaknų išskiriamos cheminės medžiagos stabdo kitų augalų dygimą kaimynystėje.

     Astrinių šeimos augalai yra paplitę visame pasaulyje ir aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia rūšių koncentracija telkiasi vidutinių platumų, subtropikų bei kalnuotuose regionuose, ypač pusiau sausringose zonose. Lietuvoje tai yra viena gausiausių augalų šeimų, kurios atstovai auga visų tipų pievose, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse bei piktžolėtose vietose.