Vabalai (Coleoptera) yra gausiausias vabzdžių būrys, apimantis apie 400 000 aprašytų rūšių – tai sudaro maždaug 40 % visų žinomų vabzdžių ir 25 % visų gyvūnų rūšių.

     Vabalų kūną dengia antsparniai (elytra). Tai yra sukietėjusi priekinė sparnų pora, kuri saugo membraninius užpakalinius sparnus ir pilvelį. Burnos aparatas yra graužiamojo tipo su stipriais viršutiniais žandais (mandibulėmis), skirtais maistui smulkinti ar gynybai.

     Vystymuisi būdinga pilnoji metamorfozė, susidedanti iš keturių stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio (imago).

     Vabalų būrys skirstomas į keturis pobūrius.  Įvairiaėdžiai vabalai (Polyphaga). Didžiausia grupė, kuriai priklauso lapgraužiai, straubliukai ir plokščiavabaliai. Plėšrieji vabalai (Adephaga). Daugiausia plėšrūnai, pavyzdžiui, žygiai ir dusios. Archostemata. Tai nedidelis, evoliuciškai senas pobūris, kurio atstovai dažniausiai minta mediena. Myxophaga. Maži, dažniausiai vandens telkinių pakrantėse gyvenantys vabalai. 

     Vabalai yra svarbūs ekosistemų skaidytojai, apdulkintojai ir plėšrūnai, reguliuojantys kitų kenkėjų populiacijas (pvz., boružės). Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kolorado vabalas ar žievėgraužis tipografas, daro didelę žalą žemės ir miškų ūkiui.

     Sutinkami visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) ir beveik visose buveinėse – nuo dykumų iki gėlo vandens telkinių.