Beuodegiai varliagyviai (Anura) yra varliagyvių (Amphibia) klasės būrys, kuriam priklauso visos pasaulio varlės ir rupūžės.

     Suaugę individai visiškai neturi uodegos. Stambios užpakalinės kojos žymiai ilgesnės už priekines, pritaikytos tolimiems šuoliams. Užpakalinės kojos dažnai turi plaukiojamąsias plėveles. Oda yra plona, pralaidi vandeniui ir dujoms, joje gausu gleivių liaukų. Daugelis rūšių (ypač rupūžės) už akių turi stambias parotines liaukas. Didelės akys  iššokusios į viršų, užtikrina platų matymo lauką. Išorėje aiškiai matomi apskritimai už akių, skirti garsui gaudyti. Plati burna turi lipnų, į priekį išmetamą liežuvį grobiui sugauti. Stuburas sutrumpėjęs, turi tik 5–9 liemens slankstelius. Suaugę slanksteliai stuburo gale suaugę į vientisą kaulą. Šonkauliai yra išnykę arba labai redukuoti.

     Šio būrio atstovai renkasi vietass, kur yra pakankamai drėgmės ir priėjimas prie vandens telkinių veisimosi metu. Vyksta pilna metamorfozė. Kiaušinėliai (kurkulai) išneršiami vandenyje. Iš jų išsirita žiaunomis kvėpuojantys buožgalviai, kurie vėliau išsiaugina kojas, netenka uodegos, suformuoja plaučius ir virsta suaugėliais. Suaugę individai kvėpuoja plaučiais ir per odą. Oda privalo išlikti nuolat drėgna, kad per ją vyktų dujų apykaita. Kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos, todėl žiemą jie panersta į sąstingį (hibernaciją) vandens telkinių dugne arba sausumos slėptuvėse. Buožgalviai yra augalėdžiai arba detritofagai (ėda dumblius, pūvančias augalų dalis). Suaugusios varlės ir rupūžės yra plėšrūnės, mintančios judančiais vabzdžiais, kirmėlėmis, šliužais.

     Šio būrio atstovai yra paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Gausiausia rūšių koncentracija yra tropiniuose ir subtropiniuose regionuose (ypač Amazonės baseine, Centrinėje Afrikoje ir Pietryčių Azijoje), kur vyrauja nuolatinė šiluma ir didelė drėgmė. Šiaurėje jų paplitimo riba siekia poliarinį ratą (pvz., pievinė varlė gyvena Skandinavijoje ir Sibire), o pietuose – pačius Pietų Amerikos ir Afrikos pakraščius. Natūraliai jų nėra tik labai atokiose vandenyno salose, tačiau dėl žmonių veiklos kai kurios rūšys (pvz., Aga rupūžė Australijoje) buvo introdukuotos ir ten.