Vabzdžiai (Insecta) yra gausiausia gyvūnų klasė, priklausanti nariuotakojų (Arthopoda) tipui. Šiuo metu aprašyta daugiau nei 1 milijonas vabzdžių rūšių, o tai sudaro daugiau nei pusę visų žinomų gyvų organizmų pasaulyje.

Visi suaugę vabzdžiai pasižymi specifine kūno sandara. Kūnas suskirstytas į tris pagrindines dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį. Kojos turi tris poras nariuotų kojų, kurios visos yra prisitvirtinusios prie krūtinės. Antenos ant galvos yra viena pora jutimo antenų (čiuptuvų).     Kūną saugo chitino pagrindo egzoskeletas. Akys dažniausiai turi sudėtines (fasetines) akis ir papildomas paprastąsias akeles. Dauguma suaugusių vabzdžių turi vieną arba dvi poras sparnų (nors yra ir besparnių grupių). 

     Mokslininkai vabzdžius skirsto į maždaug 30 būrių. Pačios gausiausios grupės yra: vabalai (Coleoptera). Tai didžiausias būrys, kuriam priklauso apie 400 000 aprašytų rūšių. Drugiai (Lepidoptera). Žinomi dėl spalvingų sparnų ir vikšro stadijos. Plėviasparniai (Hymenoptera).  Šį būrį sudaro bitės, vapsvos, skruzdėlės. Dvisparniai (Diptera). Tai yra musės, uodai. Straubliuočiai (Hemiptera). Jį sudaro blakės, amarai, cikados.

Vabzdžiai vystosi keisdamiesi (metamorfozė). Skiriami du pagrindiniai tipai. Nepilnoji metamorfozė: kiaušinėlis, nimfa (panaši į suaugėlį) ir suaugėlis (pvz., žiogai, žirgeliai). Pilnoji metamorfozė. Kiaušinėlis, lerva, lėliukė, suaugėlis (pvz., drugiai, vabalai).

     Vabzdžiai atlieka kritiškai svarbias funkcijas ekosistemose: jie apdulkina augalus, skaido organines medžiagas, reguliuoja kitų nariuotakojų populiacijas ir patys yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui kitų gyvūnų. Žmogui jie svarbūs ir kaip produktų (medaus, šilko) tiekėjai, tačiau kai kurios rūšys laikomos kenkėjais arba ligų nešiotojais.