Žvynaropliai (Squamata) yra roplių (Reptilia) būrys. Istoriškai, žvynaropliai buvo skirstomi į tris pobūrius: driežus (Lacertilia), gyvates (Serpentes) ir amfisbenas (Amphisbaenia). Šiuo metu tokios klasifikacijos atsisakyta, tačiau naujo vieningai pripažįstamo skirstymo dar nėra. Tai antra pagal rūšių skaičių stuburinių grupė pasaulyje (po ešeržuvių), jungianti daugiau nei 11 000 rūšių.

     Žvynaropliai pasižymi itin didele įvairove – nuo vos 16 mm ilgio nykštukinių gekonų iki 6 metrų viršijančių pitonų. Kūną dengia raginiai žvynai, sudaryti iš B-keratino, kuris suteikia apsaugą, neleidžia prarasti drėgmės ir padeda termoreguliacijai. Skirtingai nei kiti ropliai, žvynaropliai periodiškai neriasi (meta visą išorinį odos sluoksnį iškart arba skiautėmis). Kaukolė turi judamąjį kvadratinį kaulą, leidžiantį viršutinį žandikaulį judinti smegeninės atžvilgiu. Šis lankstumas ypač ištobulėjęs pas gyvates, kurios gali praryti už savo galvą gerokai didesnį grobį. Nors pagrinde šie ropliai turi keturias kojas, tačiau žvynaroplių grupė ne kartą evoliucionavo dalinis arba visiškas galūnių praradimas (gyvatės, gluodenai, dvipirščiai), kartu pailgėjant kūnui. Patinai turi porinį kopuliacijos organą – hemipenius, kurie ramybės būsenoje yra įtraukti į uodegos pagrindą. Liežuvis naudojamas chemorecepcijai (kvapų surinkimui iš aplinkos ir perdavimui į Jakobsono organą). Daugelis driežų gali savanoriškai numesti uodegą (autotomija), kuri vėliau regeneruoja. Turi skersinį kloakos plyšį (skirtingai nei vėžlių ar krokodilų, kurių plyšys išilginis). 

     Žvynaropliai yra užėmę visas įmanomas ekologines nišas. Nuo dykumų ir pusdykumių (kur jie yra dominuojanti stuburinių grupė) iki tropinių miškų, stepių ir kalnų (iki 5500 m virš jūros lygio). Chameleonai, daugelis gekonų ir gyvačių visą gyvenimą praleidžia medžių lajose. Amfisbenos ir kai kurios gyvatės gyvena urvuose, pasižymi kirmėliška kūno forma ir redukuotomis akimis. Gėlo vandens telkiniuose gyvena anakondos, žalčiai, o vandenynuose jūrinės gyvatės bei Galapagų jūrinės iguanos. Tai šaltakraujai gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Jie reguliuoja temperatūrą kaitindamiesi saulėje arba ieškodami pavėsio. Jų aktyvi kūno temperatūra svyruoja nuo 11,5°C iki 44,3°C (vidurkis apie 33°C). Dalis žvynaroplių pasižymi gyvagimyste (viviparija), tai leidžia jiems išgyventi šaltesnio klimato zonose (pvz., Lietuvoje paplitęs gyvavedis driežas). Kai kurios rūšys (pvz., Komodo varanai) gali daugintis partenogenezės būdu – be patino. Mityba yra įvairi: nuo visavalgių ir žolėdžių (iguanos) iki specializuotų moliuskų valgytojų ar aktyvių plėšrūnų, naudojančių nuodus.

     Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, taip pat daugumoje šiltųjų jūrų ir vandenynų. Tai plačiausiai paplitusi roplių grupė pasaulyje. Didžiausia rūšių įvairovė sutinkama tropinio ir subtropinio klimato zonose (Pietų Amerika, Afrika, Pietryčių Azija). Pavyzdžiui, Amazonėje priskaičiuojama šimtai endeminių rūšių. Išskirtinė zona yra Australija. Tai sausiausias žemynas, kuriame driežų įvairovė yra viena didžiausių pasaulyje (virš 300 rūšių). Gekonai ir scinkai dominuoja Okeanijos salose, pasiekdami net atokiausius Havajus ar Velykų salą. Jų plitimą į šiaurę ir pietus riboja žema temperatūra. Gyvatės nėra sutinkamos Islandijoje, Airijoje, Grenlandijoje ir Naujojoje Zelandijoje.